2009 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laimėtoja – nevyriausybinė organizacija “Memorial” atveria savo archyvą EuroparlTV. Šeimų ir asmenų istorijos atskleidžia represinio režimo kasdienybę. Tačiau archyvai didėja, kadangi šiandieninėje Rusijoje nus

Reportažas: Stebint praeities ir dabarties žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/14973766/M003-0034-LT.srt

Praėjus 20 metų po Andrejaus Sacharovo   mirties,

Parlamento premija už minties laisvę,   pavadinta jo vardu,

buvo įteikta "Memorial" - Rusijos   nevyriausybinei organizacijai,

stebinčiai praeities ir dabarties   žmogaus teisių pažeidimus

Sovietų Sąjungoje ir posovietinėse   valstybėse.

EuroparlTV nuvyko į Maskvą,   apsilankyti archyvuose

ir susipažinti su žmogaus teisių Rusijoje   gynimo realybe.

yra tūkstančiai dokumentų ir fotografijų,

iliustruojančių, koks buvo gyvenimas   valdant represyviam režimui,

kai valstybė dažnai griebdavosi teroro.

"Memorial" buvo įkurtas siekiant užtikrinti,

kad sovietų metais viešpatavęs siaubas   ir prievarta nebūtų užmiršti.

"Memorial" - Olegas Orlovas, Sergejus   Kovalevas ir Liudmila Aleksejeva.

Šiais metais jie gavo Sacharovo   premiją Parlamente.

Taip buvo įvertintas jų indėlis   ginant žmogaus teises.

Pats Andrejus Sacharovas prieš daug   metų padėjo įkurti šią organizaciją.

Archyve yra daugybė asmeninių daiktų.

Laiškų, parašytų vaikų, kurių tėvai kalėjo   darbo stovyklose.

Asmeninės istorijos saugomos,   nepaliekamos laiko užmarščiai.

Saugomos kasdieninės žmonių istorijos.

Žmonių istorija yra svarbesnė   nei valstybės istorija.

Metų metais studijavome tik valstybę.   Individui nebuvo vietos.

Archyvas paverčia individą rodikliu,   pagal kurį galime spręsti apie istoriją.

Nerankame valstybės archyvuose   saugomos medžiagos kopijų.

Renkame dokumentus siekdami pažvelgti   į represijų istoriją per šeimų istoriją,

žmonių sąmonei ir dabartiniam   gyvenimui. 

"Memorial" pastate taip pat   yra mažas muziejus,

tik vienas kambarys, tačiau pripildytas   tūkstančio istorijų.

apie disidentus, intelektualus   ir kitus "valstybės priešus",

kurie kalėjo, kad būtų nubausti   ir perauklėti.

drabužių, tapatybės kortelių   ir privalomų Stalino nuotraukų.

Taip pat yra keletas gyvybingų paveikslų,

kuriuose kaliniai išreiškė emocijas,   susijusias

Muziejus yra mažas, tačiau juo siekiama,   kad žmonės neužmirštų, kas įvyko.

Pirmiausia, tai yra mūsų šalies istorija.

Tai sužlugdė milijonų žmonių gyvenimus.

Iš jų buvo atimta laisvė,   jie gyveno už geležinės uždangos.

"Memorial" taip pat gina žmogaus teises   šiandienos Rusijoje.

Pavyzdžiui Čečėnijoje "Memorial" stebi

kaltinimus dėl grobimų,   nužudymų ir kankinimų.

Tačiau "Memorial" taip pat kovoja   prieš visuomenės abejingumą

ir atskirtį daugiausia valstybės   kontroliuojamoje žiniasklaidoje.

Julija Klimova yra "Memorial"   spaudos pareigūnė.

Jos darbas - siekti atkreipti Rusijos   žiniasklaidos dėmesį,

tačiau ji teigia, kad tebesitęsia kova   su politiniu spaudimu.

Didžiąją žiniasklaidos dalį kontroliuoja   vyriausybė.

Taigi, galiu teigti, kad mūsų informacija   jiems yra neįdomi.

Blogai netgi tai, kad jie mūsų nekritikuoja.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės dirba   su mumis, tačiau jos yra internetinės.

Šiandienos Rusija labai skiriasi   nuo Sacharovo Rusijos.

Tačiau "Memorial" premija primena   mums, kad ne viskas pasikeitė į gera.

Žmogaus teisių pažeidimai   nėra tik blankus prisiminimas,

o besitęsianti problema,   kuri dar nepradingo