Stokholmas užsitarnavo 2010 m. Europos žaliosios sostinės titulą su išradinga sistema, kuri centrinės traukinių stoties žmonių kūno šilumą panaudoja gretimų pastatų apšildymui. Nors tai garsiausia iniacityva, Švedijos sostinė turi daug žalių gudrybių klim

Reportažai:Atsinaujinanti energija žmonėms

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/14545482/m003-0029-lt.srt

Stokholmas tapo 2010 m.   Europos žaliąja sostine.

Tai pirmasis miestas būsiantis   ekologiško vystymosi pavyzdžiu.

Švedijos sostinės kitų metų tikslas -   tik ekologiški automobiliai gatvėse.

o Stokholmo traukinių stotis   apšildoma žmonių kūno šiluma.

Stokholmo centrinė stotis -   didžiausia šiaurinėje Europoje.

Daugiau nei 250 000 žmonių   apsilanko joje kiekvieną dieną.

Visi keleiviai skleidžia kūno šilumą,   skubėdami į savo traukinius.

Ši šiluma dabar apšildys   naują administracijos pastatą.

Visi žmonės, parduotuvės,   viskas išskiria daugybę energijos.

Ši energija padidina   šio oro tūrio temperatūrą.

Čia ji siekia apie 25,   o palubėje - apie 33 laipsnius.

Tai per daug, tad vėsiname orą. Visos   parduotuvės turi vėsinimo sistemas.

Šią energiją panaudosime naujo   administracinio pastato apšildymui.

Šiai naujai idėjai naudojama amžiaus   senumo šilumokaitos technologija.

Karštas oras šildo vandenį, vamzdžiais   tekantį į naują administracinį pastatą,

ir naudoti tai,   kas tikrai pasiteisins ateityje.

Mes ieškojome sprendimų   ir savo senesniems pastatams.

Turime daugiau nei 150 metų   senumo traukinių stočių.

Stokholmo stotis pastatyta   devynioliktame amžiuje

ir yra idealus kandidatas žemo   lygio inovacijų pritaikymui.

Jos savininkai nori šį rajoną   energijos taupymo idėjų laboratorija.

Nereikia naudoti   daug elektros energijos.

Energijos sąnaudų sąskaitos   sumažės trečdaliu,

bet tai ne vienintelė priežastis,   dėl kurios ES išsirinko Stokholmą

Nuo 1990 m. mietas sumažino   anglies dvideginio emisiją 25%.

Šis sumanymas yra kur kas   ambicingesnio tikslo dalis -

iki 2050 m. pasiekti visišką   nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

Stokholmas tapo pirmąja   Europos žaliąja sostine,

Daugybė svečių, daug galimybių   Stokholmo bendrovėms

įrodyti savo kompetenciją   žaliųjų sprendimų srityje.

įgyvendinti rengiamus   ekologiško miesto projektus.

Kuo didesniam iškastinio kuro   sąnaudų sumažinimui

Stokholmas sutelkė dėmesį į transportą.

2007 metais įdiegta   miesto rinkliavų sistema

sumažino automobilių skaičių   ir išplėtė viešąjį transportą.

Beveik visi turi priėjimą prie jo   mažiau nei už 300 metrų nuo savo namų.

Jis išmeta nedaug anglies dvideginio   arba visai jo neišmeta.

Kita populiari transporto priemonė yra   dviračiai, Stokholme jų labai daug.

Per kelerius metus dviratininkų   skaičius miesto gatvėse padvigubėjo.

Stokholmas idealiai tinka   tapti ir išlikti 100% žalias.

Stokholmas yra žaliosios   vadybos etalonas.

Visi miesto projektai   atsižvelgia į aplinkosaugą.

Šiame "Šiaurės Venecija"   vadinamame mieste,

95% žmonių gyvena mažiau nei   už 300 metrų nuo žaliosios zonos.