Nedarbui siaučiant, dalyviai ir socialinės žiniasklaidos komentatoriai su EP nariais Phil Bennion ir Inês Zuber ieško stabilios darbo rinkos vizijos.

Hangout: kelio iš nedarbo ieškojimas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/16432476/m004-0096-ltx.srt

Sveiki, Jūs žiūrite EuroparlTV  "Google Hangout" diskusiją

Europos padėtis liūdna.  26 milijonai iš mūsų neturi darbo.

Turime programų ir ES iniciatyvų,  bet ar jos veikia?

Su mumis EP narė, vieningųjų kairiųjų  atstovė, portugalė Inês Cristina Zuber

ir britų liberalas, EP narys  Phil Bennion. Sveiki atvykę.

Žiūrovai gali įsijungti į diskusiją  per hashtagą "#EPHangout"

Parlamento "Google+", "Facebook"  ir "Twitter" puslapiuose.

Pirmas klausimas. Atlikite  konkretaus atvejo analizę.

Aš teisininkė. Neturiu darbo  dvejus ar trejus metus.

bet negaliu rasti darbo.  Bandžiau daugybę kartų.

Mano santaupos senka.  Nežinau, ką daryti.

Ar vykti į kitą šalį,  pasinaudojant viena iš ES programų?

Kitų metų pradžioje ims veikti  ES jaunimo garantijų iniciatyva.

Tikimės, kad šis mechanizmas padės  iki 30 metų amžiaus žmonėms.

Valstybės narės galės pasinaudoti juo,

kad jauni žmonės neliktų be užsiėmimo

Jis skirtas darbo vietų  finansavimui ir kūrimui.

Tai tik gamybinė praktika ir stažuotės

ar kas nors saugesnio jaunimo  ateičiai? Štai kur problema.

Kita problema yra nepakankamas  šio mechanizmo finansavimas.

Turime tik šešis milijardus eurų  kitiems septyneriems metams.

dalyvauti programoje jaunimui,  bet man jau 32-eji. Kas tada?

Jaunimo garantijos turbūt galios  iki 30 metų amžiaus asmenims.

Inês minėjo mažą biudžetą,  tik šešis milijardus eurų.

Manau, negalime tikėtis iš ES  didesnio biudžeto,

esate daug geresnėje padėtyje  negu dauguma jaunų bedarbių,

Jūsų kvalifikacija aukšta.  Galite dalyvauti savanorių darbe.

kuriame jauni teisininkai padeda  spręsti žmonių problemas.

Jie įgyja darbo patirties  ir įsitraukia į darbo sistemą.

Tai Jūs patariate neturintiems  darbo daryti viską, ką jie gali.

Išklausykime vienos dalyvės klausimą.

Herlinde iš "Social Platform",  labas rytas.

Dabar Europa daug kalba  apie darbo vietų kūrimą.

Dabartiniu metu darbo vieta  negarantuoja padorių pajamų.

Labiausiai išsivysčiusiose  Europos valstybėse

yra žmonių, dirbančių  už 55 centus per valandą.

Kita vertus, daugėja terminuotų  darbo sutarčių, smulkių darbų,

nefiksuoto darbo laiko, savanoriško  ir lankstaus pobūdžio darbų.

Prašau EP narių atsakyti  į Jūsų klausimą. Jūs pirmas.

Išgirdau penkis ar šešis klausimus.  - Taip, nemažai.

Minimalus darbo užmokestis  yra valstybių narių kompetencija.

JK minimalus atlyginimas yra  6,3 svaro arba 7,5 euro per valandą.

Minimalus atlyginimas turi būti  nustatomas nacionaliniu lygiu -

Graikijoje jis negali būti  toks pat kaip Suomijoje.

Tai turi spręsti valstybės narės.  Jei minimalus atlyginimas per didelis,

Nepamirškime, kad konkuruojame  su Kinija, Indija ir kitomis šalimis,

Todėl turime sutelkti dėmesį...  - Tai ne pasiteisinimas.

Mes turime konkuruoti ne mažais  atlyginimais, bet kokybe.

Herlinde minėjo nefiksuoto  darbo laiko sutartis.

Jos nelabai aiškios.  - Taip, tai pilkoji zona.

Dabar ruošiame teisės aktą,  neleisiantį piktnaudžiauti

Tačiau kai kurie vyresnio amžiaus  specialistai nori tokių sutarčių.

Būtų neteisinga uždrausti,  bet reikia jas kontroliuoti.

nes sukuria daugiau galimybių  negu sunaikina.

Todėl negalime stengtis apsaugoti  savo darbo rinkos,

o neturintieji niekada jo neras,  nes darbdaviai nebesamdys žmonių.

Dalyvė sakė, kad net turintieji  aukštą kvalifikaciją

gauna sutartis, negarantuojančias  saugaus darbo.

Tai tiesa. Šiandien...  Tai ne tik kvalifikacijos klausimas.

Pavyzdžiui, Portugalijoje daug  aukštos kvalifikacijos specialistų,

pavyzdžiui, mokslų daktarų,  dėstančių universitetuose, turi