Ledynai tirpsta. Žvejoti tampa vis sunkiau, tačiau kai kurie Grenlandijos gyventojai mano, kad bus lengviau užsiimti iškasenų verslu.

Reportažas: Pasaulinio atšilimo poveikis Grenlandijoje

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/14497773/M003-0032-LT.srt

Genlandijoje pastebimas   pasaulinis klimato atšilimas.

Per mažiau nei dešimtį metų ledo kiekis   sumažėjo daugiau nei dvigubai.

Tačiau ši Arkties vandenyno sala   atranda teigiamą tokio reiškinio pusę.

Ji gali naudotis   savo gausiais gamtiniais ištekliais.

Čia klimato kaitos pasekmės   yra jaučiamos tiesiogiai.

Grenlandijos gyventojai,   kurių didžiąją dalį sudaro inuitai,

yra susirūpinę pasaulinio atšilimo   pasekmėmis jų natūraliai gyvenamajai aplinkai.

Žvejyba šioje srityje tampa   vis labiau pavojinga.

Negalime važinėtis rogėmis,   nes ledas tapo per plonas.

Mes pastebime vis mažiau ir mažiau   žuvų ir banginių.

Po kelių dešimtmečių pasekmės bus   pragaištingos visai planetai.

Didžiąją dalį   klimato kaitos pasekmių Grenlandijoje

Jūros lygio kilimas yra rimta problema   beveik visame pasaulyje,

kadangi didelė   gyventojų koncentracija

Tai turi įtakos dideliai daliai   Žemės gyventojų.

Tai, tikriausiai, jau galima pastebėti   žemai esančiose šalyse,

kaip kad Bangladešas   Ir įvairios Ramiojo vandenyno salos

Tačiau ne visi Grenlandijoje su tuo sutinka.

Pasaulinis atšilimas yra labai svarbus   Grenlandijos iškasenų verslui.

Tai reiškia daug lengvesnį priėjimą   prie tų Grenlandijos dalių,

kurios šiandieną yra neprieinamos   dėl to, kad jūros dugną dengia ledas.

Atšilimas atvers   daug įdomių Grenlandijos vietų.

Grenlandija bus priklausoma   ne tik nuo iškasenų verslo,

bet ir nuo tokių pramonės šakų kaip aliuminio   rafinavimas, naftos paieška ir turizmas.

Žinoma, aš tuo labai džiaugiuosi, tačiau tikrasis   iššūkis yra ėjimas pramoniniu keliu.

Dėl tirpstančių ledynų   ir naujų ekonomikos galimybių,

Grenlandijos politikai labiau linkę   akcentuoti pasaulinio atšilimo naudą.

Iš tiesų, autonominė Danijos   provincija pradėjo

diplomatines derybas su Kopenhaga   dėl pilnos autonomijos.

Pagal subsidijų schemą, mes gauname   3,2 milijardo Danijos kronų per metus,

visą laiką esame teisiškai   susaistyti su Danija.

Dėl klimato kaitos,   Daugelyje Grenlandijos vietų

uostai dirba ištisus metus   ir jūra nebeužšala.

Taigi, yra susidariusios geresnės galimybės   pramoninei laivybai.

Geologinių tyrimų galimybės niekad   nebuvo tokios geros kaip kad yra dabar.

Todėl tai pasitarnavo mūsų   šalies atradimui iš naujo ir jos gerovei.

Tuo pat metu, ledynai vis   labiau tirpsta

ir vis didėja entuziazmas dėl greitai   prasidėsinačio ekonominio bumo.

Tačiau kokia kaina?   Klausia mokslininkai ir aplinkosaugininkai.

Galbūt, klimato kaita yra   mūsų planetos evoliucijos dalis,

Viskas vyksta vienu metu,   ir pernelyg greitai.