Krizės ištiktoje Europoje tik Vokietijos užimtumo statistika piešia rožinį mažėjančio nedarbo paveikslą. EPTV nuvyko į Berlyną sužinoti tikrosios padėties.

Reportažai: Nedarbas Vokietijoje

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/15823578/m003-0172-lt_mf.srt

Nuvykome į Berlyną daugiau sužinoti  apie Vokietijos darbo vietų stebuklą.

Atrodo, kad visa Europa kenčia  nuo krizės, bet ar tikrai visa?

Ne. ES didžiausia ekonomika  yra ir stipriausia bei sveikiausia,

tik čia sumažėjo nedarbas,  nepaisant krizės.

Bundestage Darbo reikalų ministrė  negalėjo nuslėpti savo pasididžiavimo.

Mūsų ekonomika stipri,  turime aktyvią darbo rinką.

Mes pasiekėme aukščiausią visiško  užimtumo lygį po šalies susivienijimo.

Mes per pusę sumažinome  ilgalaikio nedarbo lygį.

Ministrės entuziazmo stinga  žmonėms Berlyno gatvėse.

sutikome šį devyniolikmetį, negalintį  rasti padoriai apmokamo darbo.

Jis sutiko kalbėti  su mumis anonimiškai.

Dažniausiai siūlo dirbti  40 valandų per savaitę.

Jeigu gausi 600 ar 700 eurų,  tau pasisekė.

Nacionalinis darbo centras nusiuntė  jį į privačią darbo agentūrą.

bet oficialiai jis ne bedarbis,  kaip ir ši moteris.

Niekas nenori samdyti  manęs dėl mano amžiaus.

Man pasakė, kad ta įmanoma,  bet nieko nepasiūlė.

"Jūs negausite darbo,  net jauni žmonės negauna."

Būdama vyresnė nei 58 metų amžiaus  ir neturėdama darbo metus laiko,

ji taip pat neįtraukta  į oficialią statistiką.

Prieš dešimt metų Vokietija reformavo  savo darbo rinką Hartz įstatymu.

Paklausėme profsąjungų atstovo,  ar tai tik statistika.

100 procentų bedarbių gaudavo  visą bedarbio pašalpą.

bet žmonės niekur nedingo,  jie neturi darbo.

Jie gauna socialinę paramą  pagal Hartz IV sistemą.

Hartz reforma sukūrė daug darbų ne visu  etatu už 400 eurų per mėnesį.

Šie darbuotojai negauna pensijų  ir socialinės paramos,

jie neįtraukti į nacionalinę  nedarbo statistiką.

sudarantį įspūdį,  kad nedarbo problemos nėra.

Iš tiesų Vokietijoje  nedarbas didžiulis.

Nekvalifikuotiems darbuotojams  labai sunku,

jie mažai uždirba,  net dirbdami visu etatu.

Kitaip nei kitos ES šalys Vokietija  neturi nustačiusi minimalios algos.

yra Graikijos, Ispanijos ir kitų  šalių konkurencingumo sumažėjimas,

kai jos neteko  darbo užmokesčio pranašumo.

Kitų šalių darbo užmokesčio  pranašumą pakirto

mažų atlyginimų strategija, kurios  Vokietija ėmėsi šio amžiaus pradžioje.

Ateityje ši strategija gali  pakenkti Vokietijos ekonomikai.

Jei Vokietija nepakeis ekonomikos  ir darbo rinkos politikos,

Ims kristi ne tik mažai  uždirbančiųjų atlyginimai,

bet turbūt ir gaunančiųjų  didesnes pajamas.

Tai mažins perkamąją galią  ir stabdys ekonomikos vystymąsi.