1957 m. kovo 25 d., šešios valstybės pasirašė dvi sutartis Romoje. Vienas iš jų įsteigė EEB, o kita – „Euratom“.

Istorija: Romos sutartys

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/15367603/v001-0011-lt.srt

1957 m. kovo 26 d. Vokietija, Belgija,  Prancūzija, Italija, Liuksemburgas 

ir Nyderlandai ratifikavo Romos sutartį,  kuria buvo pradėta kurti Europa.

Praėjus 12 metų po karo šešios  šalys suvienijo savo likimus

sukurdamos Europos  ekonominę bendriją - EEB.

Romos sutartį iš tiesų sudaro dvi  tą pačią dieną pasirašytos sutartys -

o kita - EURATOM - Europos  atominės energijos bendriją.

Apie tai pasakoja Carlo Casini -  Konstitucinių reikalų komiteto primininkas

Šių dviejų sutarčių reikšmė  ir ES istorija negali būti suprasta

nesugrįžtant atgal tuos 12 metų  prie Antrojo pasaulinio karo pabaigos,

Jau nuo 1951 m. šalys buvo  sukūrę bendrą organizaciją -

Pietų Prancūzijoje susitikome su Maurice  Faure - Romos sutarties signataru.

Sutelkdama anglies ir plieno produkciją  EAPB kontroliavo

dvi medžiagas, kurios  yra reikalingos karui.

EAPB taip pat sutelkė Prancūziją  ir Vokietiją bendradarbiavimui,

EAPB suteikė viltį apie federalinę Europą,  kuri turėtų savo kariuomenę.

Tačiau Europos gynybos  bendrija sužlugo - projektą

atmetė Prancūzija. Vokietijos naujo  ginklavimosi klausimas nediskutuotinas.

Žlugus viltims dėl politinės sąjungos,  pagal JAV pavyzdį,

kuri iš karto būtų pajudėjusi  karinės sąjungos linkme,

buvo nuspręsta pasukti ilgu  ir vingiuotu ekonomikos keliu.

Būtent todėl buvo pasirašytos  Romos sutartys.

Šešios pradinės šalys nusprendė  panaikinti tarpusavio prekybos kliūtis

Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje  vadovavo diktatoriai,

o šešios minėtosios šalys buvo  vienintelės trys šalys,

Į derybas dėl Romos sutarčių  buvo bandoma įtraukti D. Britaniją,

Pagrindinis EEB įkuriančios sutarties  tikslas buvo įkurti bendrą rinką,

kurioje žmonės, kapitalas, prekės  ir paslaugos galėtų laisvai judėti.

Tai sukūrė pagrindą bendroms politikos  sritims, kurios buvo plėtojamos vėliau.

Demokratijos deficitas buvo milžiniškas.

Per pusę amžiaus deficitą  buvo siekiama kompensuoti

Mastrichto, Amsterdamo  ir Lisabonos sutartimis,

kurios daugiau galių suteikė  Europos Parlamentui.

Tačiau ar Europos nueitas kelias nuo  Romos iki Lisabonos yra naudingas?

Paskutinis likęs Romos  sutarties signataras

tačiau tai toli gražu ne tokia  Europa, kokią įsivaizdavome -