Apžvelgsime EP narių pilną darbų kitos savaitės darbotvarkę ir praleisime dieną su dviem Vokietijos parlamentarais, kurie atvyko į Briuselį išsiaiškinti bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, numatyto Lisabonos sutartyje, ypatumų.

Naujienos: Komitetų savaitės darbotvarkė – Tarp-parlamentinis bendradarbiavimas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/14962270/N001-100422-LT.srt

Pagal Lisabonos sutartį nacionaliniai   parlamentai turi bendradarbiauti su EP,

Kol kas tik Bundestagas atvėrė savo biurą   Briuselyje.

Apžvelgsime kitos savaitės įvykius   Parlamente:

farmakologinis budrumas bei užsienio   reikalų vadovė siekis

dėl bendros pozicijos dėl Išorės veiksmų   tarnybos.

Taip pat trumpai apžvelgsime kitas   Europos naujienas.

Briuselyje - antradienio rytas.   EP nariai atvyksta į oro uostą,

tačiau EuroparlTV laukia kitų   parlamentarų -

Steffenas Bilgeris priklauso transporto   komitetui,

o Gunteris Krichbaumas vadovauja   Europos reikalų komitetui.

Jis trumpai apsilankys Bundestago   nuolatinėje atstovybėje.

Per pastaruosius keletą metų Vokietijos   parlamentas

Mes manome, kad šis ryšys mūsų darbui   yra labai svarbus.

Steffenas Bilgeris daugiausiai laiko   praleidžia Parlamente.

Tai, kad parlamentarai, atsakingi už   tarp-parlamentinį bendradarbiavimą

dažnai lankosi Briuselyje,   rodo, kad santykiai keičiasi.

Dirbant komitetuose - o aš nepriklausau   Europos reikalų komitetui -

mes suvokiame, kad Europa yra svarbi   visose srityse.

Tai - tik pradžia. Lisabonos sutartis   įpareigoja nacionalinius parlamentus

intensyviau dalyvauti ES teisės aktų   teisėkūroje.

Pasak EP pirmininko pavaduotojo,   atsakingo už šią sritį,

dar reikia nemažai nuveikti,   kadangi niekas nėra pasirengęs.

Dabar nėra mechanizmo, patenkinančio   naujus reikalavimus.

Lisabonos sutartis įkūrė naują struktūrą,

kurią turi papildyti organai, mechanizmai.

Derybos tarp EP ir nacionalinių   parlamentų

dėl šio bendradarbiavimo prasidėjo   neseniai.

Antradienį Visuomenės sveikatos ir   maisto saugos komitetas balsuos dėl

dviejų pranešimų: farmakologinio   budrumo ir apsaugos nuo padirbtų vaistų.

Mes papildėme informaciją   ir sugriežtinome kontrolę

bei sukūrėme farmakologinio budrumo   komitetą, nepriklausomą

nuo komiteto, kuris išduoda leidimus   vaistams,

Pirmadienį Catherine Ashton Taryboje   sieks bendros pozicijos

dėl Išorės veiksmų tarnybos -   naujojo ES diplomatinio korpuso.

EP pritars biudžetui ir personalui   tik užtikrinus demokratinę kontrolę.

Aišku, kad reikia stipraus ryšio su   Komisija,

o taip pat aišku, kad reikia daug daugiau   dokumentų.

Pirmadienį bus diskutuojama dėl bendros   prieglobsčio suteikimo sistemos.

Antradienio balsavimas dėl pranešimo   apie alternatyvias investicijas, pvz., 

rizikos draudimo fondus, atidėtas iki   gegužės 10 d., o dabar vyksta derybos.

Šešėliniai pranešėjai yra palankios   nuomonės apie pranešimo pasiūlymus.

Tikiuosi, kad galėsime tęsti darbą   ir greitai rasti sprendimą.

Antradienį vyks viešosios diskusijos   dėl neoficialių išvestinių priemonių,

kurias ES siekia griežčiau kontroliuoti.

Yra ne tik keletas teisės aktų,   reglamentuojančių išvestinių priemonių

kontrolę, bet ir taisyklės, kiek kapitalo turi   turėti finansinės institucijos

palyginus su tuo, kuris tebėra neoficialus.

Trečiadienį bus svarstomas pranešimas   apie aviakatastrofų prevenciją

ir keistą sutapimą, kadangi, išsiveržus   ugnikalniui Islandijoje

ir uždraudus skrydžius, buvo sutrumpinta   plenarinė sesija.

Už finansines paslaugas atsakingas   komisaras vadina tai tikra įžvalgos kultūra

arba - kaip finansuoti krizės prevencijos   mechanizmus apmokestinant bankus.

Tai TVF idėja, kuriai pritaria Komisija.

Toks nenumatytų atvejų fondas   aptariamas Europos lygiu.

Biudžeto deficitas ir valstybės skola   eurozonoje ir valstybėse narėse

Eurzonoje valstybės skola viršijo   6,3% BVP. Didžiausi skaičiai -

Airijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje,   Ispanijoje ir Portugalijoje.

Pasak "Eurobarometer" tyrimo,   beveik 9 iš 10 europiečių norėtų,

kad jaunesniems nei 18 m. jaunuoliams   būtų uždrausta vartoti alkoholį.

Kai kurios valstybės narės jau yra   nustačiusios minimalų amžių,

tačiau įstatymai taikomi nenuosekliai.

83% apklaustųjų pageidauja griežtesnių   priemonių girtiems vairuotojams.