Nepaisant milijardinių ECB injekcijų bankams, MVĮ sunku gauti kreditų. EPTV aiškinasi šio fakto pasekmes žmonėms Belgijoje ir Italijoje.

Reportžas: Skolų krizės tragedijos

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/16040489/m003-0209-ltx_mf.srt

Nepaisant milijardinių  ECB injekcijų bankams,

ES verslo įmonėms sunku gauti kreditų.

EuroparlTV tyrimas  Belgijoje ir Italijoje,

nepakeldami ekonomikos krizės pasekmių.

jos atvyko iš visos Italijos  į Boloniją gegužės 4 dieną.

Jos susirinko palaikyti našles,  ištiktas širdgėlos ir nevilties.

Visos jos yra verslininkų,  nusižudžiusių dėl nepakeliamų skolų,

Tiziana buvo  Giuseppe Campaniello žmona.

Jos vyras susidegino kovo 28 d. prie  Italijos mokesčių inspekcijos biuro,

reikalavusio iš jo 200 000 eurų skolos.

jis matė tik vieną išeitį -  atimti sau gyvybę.

Nuo 2012 metų pradžios Italijoje  nusižudė 32 verslo įmonių savininkai.

Jie perdėtai atsargūs,  skolindami pinigus,

ypač sunkioje padėtyje  esančiam verslui.

Kreditų krizė reiškia  ne tik labai brangias paskolas.

nes joms trūksta likvidumo  dėl vėluojančių mokėjimų,

bet MVĮ yra Italijos  ekonomikos stuburas.

Ernesto Rinaldi pardavinėja  mineralinį vandenį jau 50 metų.

ECB pervedė bankų sistemai  1000 milijardų eurų už 1% palūkanas.

Ar MVĮ gavo šių pinigų,  galinčių jas atgaivinti?

Verslininkai nė iš tolo nemato pinigų,

Intesa Sanpaolo banko darbuotojai  laikosi kitokios nuomonės.

Palankios sąlygos yra ne tai,  kad aš turiu 1% paskolą iš ECB

ir duodu Jums, tarkime,  staklių pirkimui.

Dabar aš skolinu jums pinigus  staklėms už 5%,

Atsižvelgiant į pinigines  injekcijas ES bankams,

ar palūkanos neturėtų būti žemesnės?

Vykstame į Briuselį, mes  tarptautinio banko operacijų salėje.

Jų atstovas spaudai mano, kad reikia  analizuoti kiekvieną atskirą atvejį.

Firmų padėtis nevienoda,  ypač krizės apimtoje euro zonoje,

taip pat mokami rizikos priedai,  susiję su šalies ekonomikos padėtimi.

Šis Belgijos ekonomistas  kritiškai vertina bankų sistemą.

Jis mano, kad bankai išnaudoja verslą,

norėdami kompensuoti finansų krizės  metu patirtus nuostolius.

bet kartu nori padidinti  kreditų pelningumą.

Verslo kreditų pelno marža  išaugo daugiau nei dvigubai,

Jo rinkodaros verslas  bankrutavo kovo mėnesį,

jis turėjo atleisti iš darbo  beveik 50 žmonių.

Jis negavo ir prašytos ilgalaikės  400 000 eurų paskolos.

Bankai prašė didelio asmeninio  užstato už paskolą jo bendrovei.

yra didelė suma, galinti  finansiškai sužlugdyti žmogų.

Dimitri kritikuoja bankus  ir už lėtą sprendimų priėmimą.

Jis prarado šešis mėnesius,  ir jo verslas nukentėjo.

Dabar ECB svarsto naują likvidumo  paskirstymo bankams procesą.