Pasiekti, kad iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos perdirbti, yra vienas iš šiuo metu Parlamente svarstomos naujos strategijos tikslų. Strategijoje numatytos naujos priemonės padės Europos šalims sumažinti vis dar gaminamų plastiko atliekų kiekį ir apriboti jų daromą žalą mūsų aplinkai, klimatui, sveikatai bei ekonomikai.

EU politics

Environment

Žiedinei ekonomikai stiprinti skirta plastikų strategija

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/17683843/N01-PUB-180907-PLAS-LT.srt

Šiame Prancūzijoje įsikūrusiame perdirbimo centre tvarkomos visų rūšių plastiko atliekos. 

Čia rūšiuojami pieno buteliai, šampūno buteliukai, 

jogurto indeliai ir netgi lipni plėvelė.

Tokia praktika Europoje nėra labai paplitusi. 

Šiuo metu kasmet surenkama ir pakartotinai panaudojama mažiau 

negu 30 proc. iš maždaug 26 mln. tonų plastiko atliekų.

Siekdamas spręsti šią problemą, Europos Parlamentas nagrinėja naują plastikų strategiją.

Europos Komisijai taip pat tenka svarbus vaidmuo —

 ji turi peržiūrėti svarbiausius reikalavimus plastikinėms pakuotėms, 

siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. visos tokios ES pagaminamos pakuotės 

galėtų būti pakartotinai panaudotos arba perdirbtos.

Greta kitų priemonių, Parlamentas ketina imtis veiksmų dėl vienkartinių gaminių.

Plastiko atliekos šiuo metu sudaro daugiau negu 80 proc. jūrą teršiančių šiukšlių, 

o pusė iš jų yra vienkartiniai plastiko gaminiai.

Parlamentarai taip pat remia perdirbto plastiko panaudojimą naujiems produktams 

bei didesnes pastangas mokslinių tyrimų ir naujovių srityje.

Iki šiol plastiko atliekų problemą perduodavome tokioms šalims 

kaip Kinija, tačiau pastaruoju metu Kinija nusprendė uždrausti bet kokį ES plastiko 

atliekų importą, todėl privalome nedelsdami imtis veiksmų, ieškoti naujovių ir investuoti.

Tikros perdirbto plastiko rinkos sukūrimas leistų Europai 

paversti plastiko atliekas ekonominiu ištekliumi.