Antroje XX a. pusėje Vokietijos ir Kipro sostinės buvo padalintos siena į dvi dalis. 2009 m. berlyniečiai švenčia sienos griuvimo 20-metį, o Nikosijos siena tebestovi. EuroparlTV nuvyko į Kiprą parodyti gyvenimą už sienos ir sudėtingas ES-Turkijos derybas

Reportažai:Nikosijos sienos atsiradimas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/15031078/M003-0009-LT.srt

Minime dvidešimtąsias   Berlyno sienos griuvimo metines,

Mes nuvykome į Kiprą,   1974 metais padalintą į dvi dalis:

pietinę graikų kipriečių   ir šiaurinę turkų kipriečių.

Nikosijos siena   kasdien primena įtemptą padėtį,

biblioteka, mano tėvo darbo   kambarys, o čia - paradinės durys,

Mano miegamasis buvo kitoje   pusėje, mes turėjome didelį kiemą.

Loizos Afxentiou stovi prie savo   vaikystės namų, dabar visai apleistų.

1974 metais kartu su tūkstančiais   kipriečių po Turkijos invazijos

jis turėjo bėgti iš savo miesto,   Famagouste, į Kipro šiaurę.

Loizos rizikuoja, dabar tai   turkų kontroliuojama karinė zona.

2006 metais, interviu   Švedijos televizijai metu,

Loizosą suėmė   Šiaurės Kipro slaptoji policija,

bet tai jo neįbaugino, viltis   susigrąžinti namą nugali viską.

Turiu du sūnus, 10 ir 12 metų amžiaus,   jie abu nori grįžti į šiuos namus.

Jie taip auginami, ir tikimės,   kad ateis diena, kai galėsime grįžti,

Kitoje Famagouste dalyje, Varoshoje,   kelių kvadratinių kilometrų rajone,

gyvena tik laukinės katės ir gyvatės.

Loizoso istorija yra dešimčių   tūkstančių kipriečių istorija.

Turkijos invazija baigėsi   200 000 kipriečių išsikėlimu.

Kipras padalintas pusiau su buferine   zona viduryje, JT "žaliąja linija",

Graikų kipriečiai   rado prieglobstį pietuose,

Žalioji linija kerta sostinę   Nikosiją į dvi dalis.

Mūšių pėdsakai išlikę ir po 35 metų,

Nikosija yra paskutinė ES valstybės   sostinė, padalinta į dvi dalis.

Tikiuosi, kad netolimoje ateityje   žmonės atvyks į Nikosiją

2008 metais garsioji Ledra, pagrindinė   prekybos gatvė miesto centre,

buvo atidaryta abiems bendruomenėms   ir turistams.

Tereikia paso arba tapatybės   kortelės, kad kirstum sieną.

Anksčiau kitą pusę galėjai   pamatyti tik pro mažą langelį.

Šios mažos pergalės nenusveria   nuolatinės įtampos

tarp Kipro prezidento   Dimitriso Christofiaso

ir turkų kipriečių bendruomenės   vadovo Mehmeto Ali Talato.

Šiaurės Kipre dislokuotas   42 000 Turkijos karių dalinys.

Ši bauginanti jėga verčia prezidentą   Christofiasą kalbėtis su Ankara.

Turkija apgyvendino Kipre 160 000   naujakurių iš Anatolijos regiono,

Galite įsivaizduoti,   kokią įtaką tai turi.

Ne viskas prarasta, dauguma Kipro   turkų tikisi geresnių santykių

2004 m. 65% Kipro turkų   pritarė Jungtinių Tautų pasiūlytam

susijungimo projektui, Annano planui,   kurį atmetė graikų pusė.

Tūkstančiai Kipro turkų kasdien vyksta   dirbti į pietus, kirsdami sieną.

Sener Excil, generalinis Kipro turkų   mokytojų profsąjungos sekretorius,

radijo laidose nuolat pasisako   už abejų bendruomenių susivienijimą.

Turkija valdo šiaurinę salos dalį,   tai apsunkina gyvenimo sąlygas.

Mes sulaukiame grasinimų,   nes Kipro turkai yra pasauliečiai,

bet Turkija bando čia įvesti   islamo sunitų fundamentalizmą.

Kiekvienais metais kipriečiai   skelbia savo teisę gyventi kartu.

EP narys iš Morphou miesto šiaurėje   antiokupacinėje demonstracijoje

Gruodžio mėnesį EP turi   paskelbti savo poziciją

Kipro dilema   bus svarbiausia diskusija.