Derybose dėl politinių frakcijų formavimo sprendžiama daug svarbių klausimų. Šiuo metu svarbiausia – rasti sąjungininkų, kadangi tai atveria finansavimo ir pirmininkavimo komitetams galimybes. Tačiau, ar tolimos dešiniosios partijos išlaikys savo poziciją

Europos Parlamentas šiandien: kova naujajame Parlamente (ilgoji versija)

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/14935556/P001-90609-001-L-LT.srt

Pasibaigus rinkimams,   prasidėjo sunkus darbas

kuriant EP sudarančias frakcijas   ateinantiems penkeriems metams.

Išrinktieji EP nariai yra iš 27 šalių   ir 158 partijų.

Kad galėtų dirbti, atvykę į Briuselį

sunkioms deryboms,   jie turi suformuoti sąjungas.

Pavyzdžiui, 25 britų konservatoriai   sąjungininkų ieško už ELP-ED ribų.

Mums priklauso trys didieji - JK   konservatoriai, čekų ODS ir lenkų PiS.

Taip pat mums priklauso   Belgijos, Olandijos,

Latvijos, Lietuvos, Vengrijos,   ir galbūt - Suomijos partijos.

JK konservatoriai priskiriami   neprisijungusiems, bet tai keisis.

Airijos Fianna Fáil nariai ir kiti   prisijungs prie ALDE.

kad priimtų Italijos Partito Democratico   ir galbūt kitus.

Frakcijos dydis turi įtakos lėšų skyrimui   komitetų pirmininkų postų pasiskirstymui.

Pavadinimo keitimas - nedidelis nuostolis.

Darbo EP metu priklausiau 6 frakcijoms,   ir visos turėdavo naują pavadinimą.

Taigi, kartais būtina pakeisti pavadinimą,   spalvą ir sudėtį.

Esu už tai, kad demokratų ir socialistų   grupė keistų pavadinimą,

Socialistų ir demokratų frakcijos dydis   tampa vis svarbesnis.

Nepaisant žiniasklaidos teiginių, jie neigia   esantys rasistai, ksenofobiški, priešiški

romams ar ekstremistai, o tiesiog   nepatenkinti dabartine padėtimi.

kad dirbantys žmonės turi turėti teisę   įkurti savo verslą,

ir prieštarausite dabartinei   globalaus valdymo ir kapitalo situacijai,

EP veteranai teigia, kad buvusiems   dešiniesiems nepavyksta išlaikyti

sąjungininkų. Bus įdomu pamatyti,   ar tai pasikeis per ateinančius 5 metus.