Kokią įtaką neseni įvykiai Turkijoje turėjo jos stojimo į ES procesui - priartino ar atitolino narystę? EuroparlTV tyrimas.

Turkija - dabartinė padėtis

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/12039862/m006-0009-lt.srt

Naujas pasaulis prie Europos  rytinės sienos.

Turkija – regiono lyderė energetikos,  turizmo ir gamybos srityse.

Vieniems ji Vakarams palanki  nuosaikaus islamo šalis,

Kitiems atrodo, kad šioje  75 milijonų gyventojų šalyje

Autoritarinis valdymas,  žiniasklaidos varžymas,

politinė teismų kontrolė – visa tai  nepriimtina Europos Parlamentui,

gegužę svarstančiam Turkijos pažangą.

Stambulo Gezi parke  ir visoje šalyje 2013 m.

vieno iš seniausių nepriklausomų  Turkijos laikraščių apžvalgininkė.

Du mėnesius žmonės puoselėjo  viltis apie laisvesnę šalį.

jauni žmonės susivienijo  ir peržengė politinius barjerus -

kurdai, lesbietės, gėjai, musulmonai  ir pasauliečiai – visi buvo kartu.

prasidėjęs protestais  prieš populiaraus parko naikinimą

ir išaugę į protestus  prieš prezidentą Tayyipą Erdoganą.

Kaip ir "arabų pavasaryje"  socialinė žiniasklaida buvo svarbi.

nes žmonės susirašinėjo žinutėmis.

Tai buvo panašu į slėpynių  arba katės ir pelės žaidimą,

suabejoti Turkijos  pasiruošimu stoti į ES.

ar Turkijos vieta Europos Sąjungoje,  atsakyčiau neigiamai.

Jūs neturite priimti  Turkijos su šiuo režimu.

Perdavau šią kritiką  Turkijos ambasadoriui ES.

nereikia žiūrėti  į atskirus incidentus.

Žmonės turi matyti bendrą vaizdą -  žodžio laisvę,

Jeigu tai darysime,  mūsų šalis taps ES nare.

Kartais girdime, kad ir viską  įvykdę nebūsime priimti.

Stambule "Cumhuriyet" laikraštis  labai saugomas.

plečiantį policijos galias daryti  kratas, suimti ir įkalinti žmones.

dėl religinių ir skirtingo  identiteto priežasčių.

Manau, Turkija bus priimta  su kitokiu statusu,

Todėl Turkijos žmonės pasipiktino ES.

Kita problema tarp Turkijos  ir Europos yra žodis iš G raidės.

Genocidas - nužudymas  arba prievartinis perkėlimas:

apie 1,5 milijono armėnų buvo  nužudyti Osmanų imperijoje 1915 m.

Kiti Europoje, įskaitant popiežių  ir EP narius, jį naudoja.

Šimtųjų metinių proga  "Cumhuriyet" nustebino skaitytojus

straipsniu su antrašte armėnų kalba:  "Didžiulė katastrofa".

Ponas Erdoganas nusipelnė pagyrų,  pirmasis iš prezidentų pradėjęs

ES darė spaudimą,  kad šis procesas būtų pradėtas

bet, pasak kurdų vadovų,  tikrai nepakankamą.

ES iki šiol neatlieka vaidmens,  kurį galėtų atlikti.

Jeigu ES būtų geriau atlikusi  savo vaidmenį,

procesas būtų vykęs  daug greičiau ir sklandžiau.

Pasak jo, Europai reikia Turkijos  ir Turkijai Europos,

Kurdai žūtbūtinai kovoja prieš pačias

pavojingiausias organizacijas,  ISIS ir "al-Qaeda".

Jie ne grėsmė, bet apsauga -  sala, sauganti

Briuselyje EP pranešimo  apie Turkijos pažangą autorė

Turkija padarė milžinišką pažangą.

Kalbant apie žiniasklaidą, palyginti  su tuo, kas buvo prieš 15 metų,

Tačiau per paskutinius dvejus  metus padėtis vėl pablogėjo.

Vienas pranešimo bendraautorius  pabrėžia kitą aspektą.

Turkija užima svarbią  strateginę poziciją,

Turime užtikrinti, kad Turkija liktų  Vakarų demokratijos stovykloje.

kad jo šalis priėmė apie du milijonus  pabėgėlių, daugiausiai iš Sirijos,

ir priduria, kad pagrindinė kliūtis  įstojimui yra Vakaruose, ne Rytuose.

Turime išspręsti svarbų  klausimą - Kipro problemą.

Jeigu tai padarysime,  visi sutarties skyriai bus atviri.

Tai svarbūs ir skausmingi  valstybės reformų klausimai.

Visi tikisi užtikrintos prezidento  Erdogano partijos pergalės,

bet politiniai pokyčiai artėja kitoje  Turkijos parlamento kadencijoje,

ir Europos politikai tikisi  padaryti jiems poveikį.