Pažiūrėkime, kaip gimė ir plėtojosi vienas pirmųjų bendrų pokario Europos projektų, pagal kurį europa pagamino kalnus sviesto ir ežerus vyno.

Istorija: BŽŪP gimimas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/15321265/v001-0008-lt.srt

Karo nusiaubtoje Europoje  trūko maisto.

iki 4-ojo dešimtmečio pabaigos  buvo naudojamos maisto kortelės.

Klestėjimas ir taika EEB gali būti pasiekta  tik bendradarbiaujat žemės ūkio srityje.

Svarbiausia buvo patenkinti  didelį maisto poreikį.

Tačiau konkretūs žingsniai  žemės ūkio srityje

buvo žengti 6-o dešimtmečio pabaigoje.

kol pradėjo plėtotis  žemės ūkio politika.

Gamtą valdyti yra daug sunkiau  nei plieną ir anglį.

1957 m. galutiniai BŽŪP tikslai buvo  numatyti Romos sutartyje:

užtikrinti ūkininkų gyvenimo kokybę,  stabilizuoti rinkas,

užtikrinti tiekimą, o vartotojams -  maistą už protingą kainą.

Vis dėl to nebuvo aišku,  kaip pasiekti šiuos tikslus.

Šešios pradinės valstybės narės skyrėsi  savo struktūrą ir svarba.

Mintis, kad šešios šalys galėtų sukurti  bendrą žemės ūkio produktų rinką,

Galbūt galima ginčytis dėl  tikslios BŽŪP gimimo valandos,

Sicco Mansholt - Europos Komisijos  narys, atsakingas už žemės ūkį.

1958 m., Italijos mieste Stresoje  vykusioje konferencijoje,

Mansholt pristatė bendros žemės ūkio  politikos gaires.

Ne visi su juo sutiko.  Derybos truko 4 metus.

Prancūzijos prioritetas buvo  ūkininkavimas.

Pirmos bendros taisyklės buvo  nustatytos pagal šį principą.

1962 m. šešios valstybės narės  pasiekė susitarimą,

Garantuotos rinkos kainos  atnešė finansinį solidarumą,

buvo panaikinti žemės ūkio tarifai  ir nacionalinės subsidijos.

Taip gimė bendra žemės ūkio  produktų rinka.

Tačiau likęs pasaulis laikė  BŽŪP protekcionistine.

Pasibaigus karui, situacija buvo sunki,  visi žiūrėjo į žemės ūkį.

Šiame sektoriuje dirbo  daugiau nei pusė darbuotojų.

Žemės ūkis buvo labai svarbus,  jį reikėjo paskatinti ir modernizuoti.

Modernizacijos ir didesnio produktyvumo  buvo siekiama įspūdingais tempais.

7-ajame dešimtmetyje Bendrija galėjo  pasigaminti tik cukraus, kiaulienos ir

pieno produktų, o po 10 metų - buvo  užtikrintas visiškas maisto tiekimas.

Tačiau BŽŪP susidūrė su problemomis.

7-o dešimtmečio pabaigoje buvo aišku,

kad garantuotų kainų politika  rimtai trikdė rinką.

Buvo pagaminta ežerai vyno,  sviesto ir grūdų kalnai.

Ūkininkai darė tai, ko jų prašė politika.

Kartais mes politiką  stimuliuojame per daug.

Ūkininkai gamino per daug.  Mes buvome sugėdinti -

jau seniai taip buvo - tačiau  buvo pagaminama per daug.

pagrindiniu BŽŪP politikos instrumentu  tapo tiesioginės subsidijos,

kurios, ir vėl, turės būti reformuojamos.