Werner Langen apžvelgia ES bendrą valiutą ir dalinasi mintimis apie artėjantį Lietuvos prisijungimą prie euro zonos.

Ar euro krizė tikrai baigėsi?

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/11834338/n004-0007-lt.srt

Euras - vienas iš labiausiai  vertinamų ES simbolių

nes paaiškėjo, kad kelios euro zonos  šalys nesilaikė taisyklių.

ir aš užduosiu ekonomikos  ekspertų klausimus

vienam iš karščiausių euro rėmėjų.

Gavome daug klausimų apie eurą  ir euro zonos veikimą,

bet pradėsiu nuo paskutinės naujienos.

Didžiausia Lietuvos problema  yra energetinė priklausomybė.

2006 ir 2009 metais du Lietuvos  branduoliniai reaktoriai, gaminę

energiją visoms trims Baltijos  šalims, buvo uždaryti,

Lietuvos priklausomybė  nuo Rusijos dujų

dabar mažinama,  nacionaliniame energetikos plane

numatytas dujų terminalas  ir kitos priemonės.

Lietuvos ekonomika sveika - stabilūs  viešieji finansai, žema infliacija.

Europos Parlamentas tikrai pritars  Lietuvos priėmimui į euro zoną.

Ką pasakytumėte  tiems Lietuvos piliečiams,

Ukrainos krizė dar kartą parodė jiems,  kaip svarbu integruotis

Šiuo atžvilgiu Ukrainos krizė  padarė teigiamą poveikį Lietuvai.

nepaisant visų milijardų eurų,  paskolintų Graikijai,

ir ypatingų ECB priemonių  Italijai paremti.

Kodėl manote, kad euro krizė baigėsi?

Europos centrinis bankas buvo  vienintelė veikianti institucija.

Nepamirškime, kad pasaulinė finansų  krizė buvo problemos priežastis.

ECB sėkmingai panaudojo visas  priemones spekuliantų atmetimui.

Dabar mažos palūkanų normos  neskatina taupyti pinigų,

mažos palūkanos investuotojams  ir turintiems finansinio turto.

Nerimą keliantis pavyzdys  yra padėtis Japonijoje,

Ten turtas nuvertėja  aplinkiniais keliais.

ne periferijoje,  kur nėra fiskalinės erdvės,

nemanau, kad Italija  turi erdvės manevrams,

Manau, reikia didelės  Europos investicijų programos.

Europos investicijų bankas  gali tai padaryti.

Jis turi pakoreguoti  ir pakoreguos savo programas.

Pono Draghio  pinigų politikos priemonės

ne sumažino valstybių priklausomybę  nuo obligacijų, kaip jis norėjo,

Jų bankai paėmė pinigus su 1%  arba mažesnėmis palūkanų normomis

ir pirko valstybines obligacijas  su 5 ar 6% palūkanomis,

Jie galėjo paskolinti šiuos pinigus  verslo įmonėms už 4 ar 5%,

Sistema turi būti reformuota,  kad įpareigotų valstybes investuoti,

užuot leidus abejotinas  išvestines finansines priemones.

30 metų mums kartojo, kad augimas  išspręs visas mūsų problemas,

sukurs darbo vietų ir sumažins  atotrūkį tarp turtingų ir vargšų,

bet nieko panašaus neįvyko.  Nedarbas auga,

atotrūkis tarp turtingų  ir vargšų didėja.

Daug kas klaidingai mano,  kad valstybė kuria darbo vietas.

Verslas turi būti lankstus,  mokėti įgyvendinti idėjas,

turėti saugią teisinę aplinką  ir protingus mokesčių įstatymus,

Jeigu tai garantuojama,  ilgainiui sukuriamos darbo vietos.

Labai svarbu galvoti apie valstybės  vaidmenį globaliame pasaulyje.

Werner Langen, ačiū už pokalbį.  - Nėra už ką.