Lyčių disbalansas vis dar egzistuoja, ypač jis pasireiškia žiniasklaidoje ir informacinių bei ryšių technologijų sektoriuose. Europos Parlamentas išsakė susirūpinimą dėl moterų įvaizdžio žiniasklaidoje ir vertikaliosios segregacijos, su kuria jos vis dar susiduria.

Moterų padėties žiniasklaidoje gerinimas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/10950013/NO1-PUB-180305-IWD-LT.srt

Moterys sudaro 70 proc. ES žurnalistikos ir ryšių specialybių absolventų, 

tačiau žiniasklaidoje moterų vadovių yra vos 30 proc. 

Šis disbalansas dar labiau didina atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 

EP nariai tvirtina, kad žiniasklaidos įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio moterų karjerai. 

Moterims jos turėtų siūlyti vadovavimo mokymus arba lanksčias darbo sąlygas. 

Privalome užtikrinti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos, tiek kalbant apie galimybes įsidarbinti, 

tiek apie darbo užmokestį, tiek ir apie kovą dėl aukščiausių vadovų pareigų. 

Svarbus ir žiniasklaidos turinys. Žiniasklaidoje moterys dažniausiai prašomos išsakyti savo nuomonę 

arba pasidalyti asmeniniais liudijimais, bet beveik niekada nekalbinamos kaip specialistės. 

Parlamentas norėtų skatinti gerąją patirtį, pavyzdžiui, kuriant specialisčių 

duomenų bazes arba vykdant įvairovę skatinančias žiniasklaidos kampanijas.

 Svarbu, kad moterys dalyvautų, kad jos būtų išgirstos, 

kad mes vertintume jas kaip specialistes, nes jos gali pateikti kitokį požiūrį.

 Žurnalistikoje moterys rečiau apžvelgia sportą arba verslą, 

ir daugiau dėmesio skiriama jų išvaizdai. 

Europos Parlamentas ragina žiniasklaidos įmones atnaujinti savo vidaus politiką,

 apimančią ir etikos kodeksus bei kovos su priekabiavimu priemones.