2000 metais ES reikėjo fundamentalios reformos plėtrai į rytus, pietus ir Baltijos šalis, bet Nicos Europos Taryba nebuvo pasiruošusi iššūkiui...

Istorija: Nicos sutartis

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/16248506/v001-0024-lt.srt

2000 m. gruodžio 7 d. penkiolikos  šalių Europa susitiko Nicoje.

Valstybių ir vyriausybių vadovai  tarėsi dėl galutinių pasiruošimų

ES plėtrai į rytus,  pietus ir Baltijos šalis.

bet užtruko keturias,  ir diskusija buvo labai įtempta.

nes buvo apimti euforijos  dėl naujų valstybių narių.

Šalių kandidačių atstovai taip pat  atvyko, bet jie neturėjo balso.

15-os šalių Europa svarstė  jų ateitį be jų.

Prancūzijos-Vokietijos duetas  užblokavo derybas.

Problema buvo balsų paskirstymas  Ministrų Taryboje,

Du vadovai - ponas Schröder,  Vokietijos kancleris,

su 82 milijonais gyventojų,  20 milijonų daugiau nei Prancūzijoje,

turės Taryboje vienu balsu daugiau.  Chirac pasakė "ne".

naujų valstybių priėmimo mechanizmas  pagaliau buvo apibrėžtas.

Naujas balansas tarp valstybių  narių buvo priimtas,

Buvo aišku, kad jis ilgai neišsilaikys

nes sprendimų priėmimui reikėjo  trijų ketvirtadalių balsų.

Kai Tarybos ateitis buvo nuspręsta,  iškilo dar vienas klausimas.

27-ių Komisijos narių idėja  patiko ne visiems.

Radome Komisijai sudėtingą sprendimą,

Europos Parlamentas peržiūrėjo  ir EP narių vietų skaičių,

atsižvelgdamas į būsimas šalis nares.

ES Teisingumo Teismo darbas  buvo supaprastintas.

2001 m. vasario 26 d. Nicos sutartis  buvo pasirašyta.

kuri baigėsi Laekeno  deklaracija ir Konventu.

Prieš Nicos sutarties įsigaliojimą  2001 metų pabaigoje

15 valstybių vadovai įkūrė darbo  grupę Europos Konstitucijos rašymui.

bet konstitucijai reikėjo  dar vienos didelės reformos.

Tai buvo Lisabonos sutartis,  įsigaliojusi 2009 m. gruodžio 1 d.

Truputį juokinga, kad vidutiniški  ir nepatenkinami rezultatai

Mums prireikė dar 10 metų,  kad pasiektume reikalingus rezultatus.

Kai Europos Sąjungai reikėjo stiprybės