2009 m. gruodį viso pasaulio viltys buvo sutelktos Kopenhagoje konferencijoje. Deja, jos rezultatai nuvylė. EuroparlTV analizuoja, kas nepavyko ir ko reikia imtis dabar.

Žvilgsnis į praeitį: Kopenhagos spindesys ir skurdas

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/13767616/V004-0003-LT.srt

Potvyniai, tsunamiai, sausros, tirpstantis ledas.

Planeta mums siunčia aiškų signalą -

turime mažiau teršti ir mažinti šiltnamio   efektą sukeliančių dujų -

didžiausios klimato kaitos priežasties - kiekį.

Pirmą kartą istorijoje 2009 m. gruodį   Kopenhagoje susitiko 193 šalys.

Tikslas - toliau vykdyti Kioto   protokolą ir išgelbėti planetą,

tačiau pasaulinis klimato viršūnių   susitikimas Kopenhagoje žlugo.

Pasakojame apie nepavykusį susitikimą.

2009 m. gruodžio 7 d. Danijos   sostinėje verda gyvenimas.

Prasideda susitikimas:   15 000 vyriausybių atstovų,

5 000 žurnalistų, šimtai NVO atstovų   ir didelė Europos delegacija.

Iš viso tikimasi sulaukti kelių dešimčių   tūkstančių žmonių.

Valstybių vadovai atvyks pabaigoje.   Visų akys nukreiptos į Kopenhagą.

Mums reikia teisiškai   privalomos sutarties...

TEISIŠKAI PRIVALOMA SUTARTIS   CARL’AS SCHLYTER’IS

Tai reiškia, kad turėtume tęsti   Kioto logiką

ir leisti naujoms šalims   įsitraukti į sutartį,

Tačiau pirminį entuziazmą   pakeitė žiauri realybė:

kaip pasiekti susitarimą   tarp tokios daugybės šalių?

Pramoninių ir kylančių šalių   interesai kovoje su

klimato kaita labai skiriasi.   Įtampa didėja.

G-77 ir Kinija sudaro didžiąją dalį   besivystančių šalių.

Pramoninės šalys nori, kad Jos taip pat   sumažintų savo CO2 emisijas.

kad jie turi paklausti savo   ministro pirmininko

Ar Kopenhaga bus prisimenama   kaip miestas, pražudęs pasaulį?

Besivystančios šalys yra nepalenkiamos.

Jos nori, kad turtingosios šalys po 2012 m.   sumažintų CO2 emisijas,

kaip kad yra numatyta Kijoto protokole,   tačiau ES ir besivystančios šalys

pasisako už tai, kad protokolą pakeistų   nauja sutartis.

Gruodžio 16 d., praėjus beveik 10 dienų   po viršūnių susitikimo atidarymo,

netoli konferencijos centro buvo   suimta beveik 230 demonstrantų.

2009 m. gruodžio 17 d.   scenoje pasirodė valstybių vadovai.

Besivystančios ir pramoninės šalys   laikėsi savo pozicijos.

JAV ir Kinija, dižiausios planetos teršėjos,   atsisakė eiti į bet kokius kompromisus.

To neįmanoma paaiškinti mūsų   mokesčių mokėtojams.

Jei mes iš tiesų turime daug mokėti,   tuomet taip pat turime būti pajėgūs

parodyti, kad, pavyzdžiui, Kinija,   smarkiai mažina emisijas.

NĖRA SUSITARIMO, NĖRA PINIGŲ.   KARL-HEINZ’AS FLORENZ'AS

Valstybių ir vyriausybių vadovai   17 valandų veda derybas.

Pirmą kartą Indija, JAV   ir Kinija yra priverstos pasirašyti,

tačiau sutartis nėra teisiškai privaloma.

Popieriuose, pasaulinė temperatūra   negali padidėti ne daugiau nei

2 laipsniais, tačiau nenustatyti   CO2 emisijų mažinimo tikslų.

Besivystančios šalys   pritaria jų veiksmų stebėjimui,

tačiau nerizikuoja prisiimti   jokių sankcijų.

Kopenhagos susitikimas   turėjo išgelbėti planetą,

bet tai tebuvo įprastas susitikimas   su minimaliais įsipareigojimais.

ES lieka viena su   savo įsipareigojimais -

iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio   efektą sukeliančių dujų emisijas.

Už ES ribų, išmetamų dujų mažinimas   priklausys nuo valstybių geros valios.

Kitas susitikimas dėl klimato kaitos vyks   Kankune, Meksikoje, 2010 m. pabaigoje.